Gīvenėms. Taip anksčiau žemaičiai vadindavo savo sodybas, kuriose nuolat kažkas dirbo, mylėjo ir vertino tai, ką turi. Esame etnoarchitektūrinė sodyba, kurioje gyvenimas pradėjo virti XIX a. pabaigoje ir per stebuklą išliko iki šiandien. Viskas čia kuria išskirtinę aurą- žiogrių tvora apjuostos sodybos išplanavimas, pastatai, senelis sodas, po trobos langais giles barstantys galingi išlakūs ąžuolai, gyvybingi seni medžiai, tradicinės darželių gėlės, tvenkinys su salelėmis, kitoje kelio pusėje terasomis aukštyn kylantis žymusis Bilionių piliakalnis. Tam, kad būtume taikoje su pasauliu ir pačiu savimi, reikia labai nedaug. Tik tinkamos vietos. Tad kviečiame kiekvieną iš Jūsų į savo antruosius namus. Iki malonaus, Edita ir Darius